- kavalierius
- kavaliẽrius dkt. Turė́ti kavaliẽrių.
.
.
kavalierius — kavaliẽrius (l. kawaler) sm. (2) NdŽ 1. nevedęs vyras: Gyrės kavalierius: „Ne našlys, ne našlys“ JV879. Ei, tu, kavalieriau, kodėl nedainuoji? JD606. Jojo kavalieriai par mergų dvarą JV124. ^ Nėkam nedera senas žalnierius, nėko nevertas senas… … Dictionary of the Lithuanian Language
galantiškas — galántiškas, galántiška bdv. Galántiškas výras, kavaliẽrius, meilùžis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
galantiška — galántiškas, galántiška bdv. Galántiškas výras, kavaliẽrius, meilùžis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
amzerėti — amzerėti, ėja, ėjo intr. kalbėtis, šnekučiuoti; plg. arzeliuoti: Kavalierius su panele amzerėja Pmp … Dictionary of the Lithuanian Language
apruošti — apruõšti, ia (àpruošia), àpruošė tr. 1. LL166, DŽ apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras Alks. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt LKKXIII129(Grv). Apruošk kiaules Žml. Motina viena… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsipampoliuoti — apiplyšti, apibrigzti: Toks ir kavalierius: kelnių galai apsipampoliãvę Snt. pampoliuoti; apsipampoliuoti; nupampoliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
aptekti — aptèkti 1. intr. M, Š, NdŽ, FrnW apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas J. Pavasarį muno bulbės aptẽko Šauk. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės Kv. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai … Dictionary of the Lithuanian Language
atkavaitinėti — intr. ateiti kaip apkvaitusiam, atidvoklinti: Šitas kavaita, mano kavalierius, galia šiandie atkavaitinėt čionai PnmR. kavaitinėti; atkavaitinėti; nukavaitinėti; prakavaitinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atmušti atmuša atmušė — atmùšti, àtmuša, àtmušė 1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54. | prk.: Ineini… … Dictionary of the Lithuanian Language
atpulti — atpùlti intr. 1. H atsiskirti, atkristi, atšokti: Molis atpuola nuo sienos K. Kap trepterė[jo] čerevyku, ir padelis atpuolė LTR(Drsk). Atpuolė lencūgai nuog rankų jo BtApD12,7. Visur medžių žievė atpuolusi Grž. Duonos pluta per ilgą kepimą… … Dictionary of the Lithuanian Language